Pirma diena Stambule

 

Taip jau gavosi, kad skristi turėjome į Stambulą per pačias pačias Šv.Velykas… 🐣 Velykų rytą, kai visa Lietuvėlė sėdo prie stalų švęsti šios gražios šventės, mes lipome į Turkish airlines lėktuvą. Skaudėjo širdį, kad esame ne su artimaisiais, bet kito kelio nebuvo - kai eini link svajonės, kartais turi atsisakyti ir brangių dalykų …🤍 

O kodėl išvykome šią dieną? Tai lemia moters ciklas, nes Stambule klinikoje turi būti 2-3 ciklo dieną. Tai labai didelio pasirinkimo ir nėra… Nuolat bendrauji su ligoninės koordinatore ir ji prasidėjus ciklui, pasako, kada būti pas gydytoją 👨🏻‍⚕️ Mums pasisekė, kad koordinatorė neliepė atvykti dar sekmadienį pas juos, nes skrydis vėlavo apie 2 valandas, tai sunkiai būtume spėja tą pačią dieną… 🕰

Nežinau kodėl, pats skrydis nors ir nebuvo ilgas ( 3.05 val. ), bet buvo man sunkus. Gal dėl jaudulio, o gal, kad vėlavo lėktuvas, bet nelengvai jis man praėjo. Nors mano vyras sako, kad jam nebuvo sunkus skrydis :) 

Oro uostas milžiniškas, tai susigaudyti, kaip nuvykti iki išsinomuoto Airbnb butuko prireikė laiko. Plius du dideli lagaminai - juos reikėjo tempti iš vieno autobuso į kitą ( su persėdimu). O Stambulo gatvės ir transporto sistema tikrai ne tobulai pritaikyta lagaminukų ratukams 😀 Bet čia Dėkui vyrui, jis jau daugiausiai vargo su mūsų lagaminais 💚 

Galiausiai pasiekėme butuką, kurį išsinomuojome. Nudžiugino, kad jis visai šalia ligoninės, ji matosi per langą! Tiesiogine to žodžio prasme už 3 namų - labai patogu. O butas pasirodė jaukus, šviesus, atsiveria vaizdas pro langus į alsuojantį Stambulą 🕌

Mūsų butukas Stambule