Zibor

 

Zibor vaistai 

Dėl AFS sindromo turiu naudoti medikamentus, kurių tikslas būtų suvaldyti AFS ( kad įvyktų galimai embrioniuko implantacija). O dar paprasčiau tariant - turiu suskystinti kraują. Tam tikslui pasiekti pasitelkti du vaistukai: 

I.  Aspirinas 💊 Čia problemų nėra - imi ir išgeri 🙂 bet va su antruoju man yra nemenkas iššūkis 🙈 

II. Leidžiamas vaistas 💉 - žemos molekulinės masės heparinas ( bemiparinas), labiau žinomas kaip Ziboras. Leidžiamas į pilvą. 

Pačiai sunku susileisti juos, visada leisdavo vyras, o kadangi vyro šalia nėra - reikia spręsti problemą 🤷‍♀️

Paklausiau klinikoje, ar man galėtų suleisti. Jie pasakė, kad taip, tik tai kainuos. Nu galvoju, gal nekainuos žiauriai daug - ir kažkaip jau 🙂 Tad reikiamą dieną nuvykstu į kliniką, nes vaistą turiu pradėti leistis nuo ciklo 8-10 dienos ( tik po menstruacijų). Anksčiau negalima, dėl padidėjusios rizikos nukraujavimui 🩸

PIRMA DIENA. Nuvykusi į kliniką susirandu savo koordinatorę Nihal 🧕 Mes patraukiame į procedūrinį ir ten registratūroje išgirstu, kai vienas DŪRIS Zibor man kainuos  1500 lyrų ( tai būtų apie 30 eurų). Prisipažinsiu, tokios kainos tikrai nesitikėjau 🙈 Mane ištinka lengvas šokelis… 🫣 Tokia kaina? Galvoju, ką čia daryti - ir atsimenu, kad esu Turkijoje, pradedu derėtis. Registratorė pasako, kad turi gauti leidimą daryti nuolaidą ir kažkam skambina paklausti. 

Tuo tarpu kol vyksta - kainų derinimas 🙃 Koordinatorė mane maloniai kalbina, papasakoja ir apie save: kilusi yra iš pačio Stambulo, o prieš tai mokino užseniečius anglų kalbos, o dabar pradėjo dirbti Memorial klinikoje. Klausia ir apie mane - ką veikiu Lietuvoje 🇱🇹

Mūsų pokalbį nutraukia registratorė. Padėjusi ragelį su šypsena veide man praneša - derybos pavyko, kaina koreaguojama iki 900 lyrų ( apie 18 eurų) 💰 Galvoju, čia jau geriau, bet vis tiek nemažai už 12 sekundžių darbo. Nespėjus man labai pasidžiaugti, moteris priduria, kad kiekvieną kartą reiks skambinti ir klausti dėl nuolaidos - neaišku ar ją duos kaskart ir kiek duos… Nu jo, pagalvoju, vis dėl to esu Turkijoje ir nieko čia nepadarysi 🇹🇷

KABINETE 👩🏻‍⚕️ Atėjus į procedūrinį kabinetą, turiu pasirašyti kokius 3 dokumentus, kad suprantu kas man daroma ir sutinku su šalutinėmis reakcijomis. Taip pat paprašo mano ID ir recepto ( gerai, kad turėjau popierinį variantą iš Lietuvos) - pasidaro jų kopijas. Ir galiausiai pasodina į kėdę - pačam jau leidimui 💉  Sesutė paklausia manęs, tarp kitko - ar nenorėčiau, kad mane pamokintų kaip leistis pačiai? Aš sutinku 🙂 Viskas trunka nuo 10 iki 15 sekundžių ( suleidimas pats). 

PO ☀️ Po vaistų suleidimo, išėjus į lauką, pradedu ramiai galvoti: atvykimas su autobusu iki klinikos pirmin apie 40 min., atgal ir apie 40 min. 🚌 Klinikoje užtrukau apie 40 min. 🕰️ Šis ,,malonumas” man gali kainuoti nuo 15 iki 30 eurų - pagal kažkieno nuotaiką… Hmm… gaunasi įdomiai ir nusprendžiu viduje, bandyti kažkaip leistis vaistus pati 🤞 Bus kas bus… 

Tai va tokia mano kasdienybė Stambule - su daug mažų iššūkių ir iššūkėlių, kai vyro nėra šalia. Pirmą kartą čia buvau su vyru, buvo daug lengviau, nes jis daug kuo pasirūpindavo, o dabar tenka daug ką daryti pačiai 🙈

 Bet kažkaip stengiuosi, kiek jau gaunasi  🌸

p.s. šiandien name pabandžiau pati ir man pavyko susileisti, nors rankelės ir drebėjo 😀

Zibor susileidimas